- Išsami informacija
2026 m. vasario 24 d. gausus būrelis Vilniaus krašto bajorų leidosi į tikrą atradimų kelionę – praktinius užsiėmimus „Archyvinis nuotykis“ Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur kiekvienas dokumentas tarsi tyliai pasakoja savo istoriją, o mes – tik smalsūs klausytojai.
Edukacijos metu rankose laikėme A. Smetonos, M. Biržiškos, J. Vileišio ir A. Stulginskio gimimo bei santuokos metrikų kopijas, skaitėme 1916 metais vokiečių kalba surašytų šių iškilių asmenybių pasų kortelių kopijas ir tyrinėjome Signatarų namų pastato rekonstrukcijos brėžinius. Kiekviena detalė, kiekvienas užrašas kvietė stabtelėti, užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų – diskusijose gimė ne tik žinios, bet ir tikras atradimo džiaugsmas.
Didžiausią įspūdį paliko tylioji archyvo saugyklų didybė: 1666 m. seniausias Radvilų genealoginis medis, 1579 m. spalio 30 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, patvirtinusi Vilniaus universiteto įsteigimą, 1540 m. privilegija, kurią suteikė Žygimantas Senasis, ir daugybė kitų istorijos paslapčių. Kiekvienas dokumentas – tarsi laiko tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi.
Tai buvo daugiau nei edukacija – tai šiltas, gyvas ir truputį magiškas susitikimas su istorija, leidęs pajusti dokumentų svorį, gylį ir laiko tėkmę.
Nuoširdžiausią padėką siunčiame Lietuvos valstybės istorijos archyvas darbuotojoms Neringai Banevičienei ir Ramintai Bindokaitei-Tamulynienei – už kantrybę, šiltą priėmimą ir įkvepiančią edukaciją.
Edukacijos organizatorė - Nijolė Šmitaitė, h. Ostoja
Nuotraukomis dalinosi bajorės Daiva Vadauskaitė ir Nijolė Šmitaitė
- Išsami informacija
2025 m. gruodžio 2 d. Lietuvos valstybės istorijos archyve surengta edukacija - praktiniai užsiėmimai „Atrask savo protėvį“ .
Ar kada nors laikėte rankose dokumentą, kuriam daugiau nei 400 metų? Vilniaus krašto bajorai turėjo tokią neeilinę galimybę! 2025 m. gruodžio 2 d. gausus būrelis bajorų dalyvavo edukacijoje –praktiniuose užsiėmimuose „Atrask savo protėvį“ Lietuvos valstybės istorijos archyve.
Edukacijos metu vieni dalyviai sužinojo, kiti - prisiminė kaip pradėti giminės paiešką bei kokius dokumentus verta tyrinėti ir patys pasinėrė į tikrą istorijos lobyną. Rankose laikėme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo knygas, rašytas lenkų, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Stebėjomės 1660 metų dokumentais lietuvių kalba, mokėmės išskaityti XVII a. bažnytinius metrikus ir buvome liudininkai Stasio Gireno Girskio bažnytinio mirties įrašo.
Ne tik dokumentai, bet ir praktiniai patarimai apie senųjų dokumentų popierių, rašalą bei asmeninių archyvų tvarkymą padarė šią edukaciją išskirtine.
O dar – dovanos, kuriomis mus apdovanojo archyvo darbuotojos! Dalyviai, pateikę duomenis apie savo protėvius, netgi gavo surastus archyvinius įrašus – tikra kelionė laiku!
Profesionalumas, nuoširdumas ir atsidavimas žavėjo visus – vienbalsiai sakome AČIŪ Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbuotojoms Neringai Banevičienei ir Ramintai Bindokaitei-Tamulynienei už įkvepiančią edukaciją ir pažadame sugrįžti.
Edukacijos organizatorė - Nijolė Šmitaitė, h. Ostoja
Fotografavo Nijolė Šmitaitė
- Išsami informacija
Spalio 25‑ąją Vilniaus „Twinsbet“ arenoje Vilniaus krašto bajorai lankėsi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinės dramos „Emilija“ premjeroje. Spektaklis pasakoja apie legendinę grafaitę Emiliją Pliaterytę – 1830–1831 m. sukilimo dalyvę, pirmąją Lenkijos ir Lietuvos kapitonę, tapusią pasipriešinimo Rusijos imperijai simboliu.
Kūrėjai siužetą grindžia tikrais įvykiais, akcentuodami Emilijos vidinį pasaulį, jos troškimą išsivaduoti iš moteriai primestų visuomenės rėmų ir siekį kovoti už laisvę. Persirengusi vyriškais drabužiais ir prisijungusi prie sukilėlių, ji tapo abiejų tautų didvyre.
Ambicingame projekte dalyvauja žinomi aktoriai ir atlikėjai: Mantas Zemleckas, Jovita Jankelaitytė, Andrius Kaniava, Tadas Girininkas, Žygimantas Galinis, Zenius Sakalauskas ir kiti. Pagrindinį Emilijos vaidmenį atliko Monika Liu, pabrėžusi, kad šis vaidmuo jai – išsipildžiusi sena svajonė.
Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas teigia, kad spektaklis kviečia iš naujo atrasti istorinius herojus ir permąstyti, kas jais galėtų būti šiandien. Muzikinę spektaklio dalį kūrė net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis, derinę liaudies instrumentus, styginius ir elektronikos elementus.
Po premjeros su atlikėjais fotografavosi ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos atstovai
VKBS

Audronė Musteikienė