TITULINIS
- Išsami informacija
Lapkričio 1d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pagerbė šviesios atminties Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadės Undinės Nasvytytės, LBKS signatarės I. Svetlauskienės, disidentų S. Jako ir V. Sevruko, 1863 m. sukilimo dalyvių bei savo artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.
Ačiū LBKS senatoriui T. Budziui už gražią iniciatyvą.
2026 m. spalio mėnesį Vilniaus krašto bajorų sąjunga įsigyjo domeną vkbs.lt ir išėjo iš LBKS tinklapio „prieglosčio“. VKBS svetainė įsikūrė adresu https://www.vkbs.lt. Darbus organizavo ir atkūrė svetainę po kelerių metų sugrįžusi Audronė Musteikienė.
2026 m. spalio 31 d. vykusioje ekskursijoje Kaune pasidairėme po Žaliakalnį. Tarpukariu laikinoji sostinė tapo Lietuvos kultūrinio gyvenimo centru. Vienas įdomesnių jos kultūrą atskleidžiančių procesų buvo salonų kultūra. Tuo metu veikė A. ir M. Žmuidzinavičių, A. ir P. Galaunių, L. Truikio ir M. Rakauskaitės, H. ir T. Ivanauskų salonai, vykdavo S. Kymantaitės - Čiurlionienės literatūriniai šeštadieniai ir kt.
Ekskursijos, kurią vedė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Eugenija Bendoriūtė, metu prisiminėme garsias Kauno tarpukario moteris, kai kurios iš jų – žinomos kultūrinių salonų organizatorės ar dalyvės.
Viešėjome vienos žymiausių laikinosios sostinės porų Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kuriuose išlikę daiktai mena ne tik savo įdomius šeimininkus, bet ir čia virusį aktyvų kultūrinį tarpukario Kauno inteligentų gyvenimą. Ji - pirmo ryškumo Valstybės teatro žvaigždė, sopranas, Kipro Petrausko partnerė, pirmoji Dž. Verdi operos „Traviata“ Violeta, taip pat pedagogė, dirigentė. Jis - muziejininkas, uoliausias M. K. Čiurlionio kolekcijos saugotojas ir muziejaus kūrėjas, pirmasis tautodailės žinovas, bibliofilas, vienas iš „XXVII knygos mėgėjų“ draugijos kūrėjų.
Antrojoje kelionės dalyje turėjome progą įsitikinti, kad ir šiandien saloninės kultūros gija Kaune nenutrūkusi. Laiką maloniai leidome fortepijonų meistrų ir pianistų Bazarų šeimos namuose, kuriuose telpa 100 fortepijonų ir dar daug kitų instrumentų. Namai sklidini geros muzikos, kuriuose vyksta koncertai. Šiuos namus kaimynai vadina „Žaliakalnio filharmonija“. Išskirtinio susitikimo metu dalyvavome koncerte, apžiūrėjome fortepijonų restauravimo dirbtuves.
Ekskursijos iniciatorė Aelita Bielinytė, h. Drzewica
2023-10-07 Baryje, Švabų pilyje, atidengtas Bonai Sforcai skirtas bareljefas. Vilniaus krašto bajorų sąjungai, ši akimirka ypatinga.
2020 metais Vilniaus krašto bajorų aplinkoje gimė sumanymas Bonos Sforcos atminimą įamžinti Lietuvoje. 2021 metų rugsėjo 9 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos iniciatyva, skulptoriaus Jono Gencevičiaus dėka, ši mintis tapo kūriniu Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje. Tai mūsų dovana ne tik Valdovų Rūmams, bet ir Vilniaus miestui.
Gražu, kad būtent Vilniuje esantis bareljefas tapo Baryje atidengto kūrinio pirmavaizdžiu. Bona Sforca savo gyvenimu sujungė Italiją ir Lietuvą. Po daugiau nei penkių šimtmečių jos atminimo ženklas simboliškai keliauja tuo pačiu keliu: iš Italijos – į Lietuvą, iš Vilniaus – vėl į Barį. Tarsi gražiai užsidarantis istorijos ratas.
2026 m. rugsėjo 12-15 d. keliavome į Suomiją, minint 500 – ąsias Kotrynos Jogailaitės gimimo metines. kelionę organizavo LBKS vado pavaduotoja kultūrai, senatorė Aelita Bielinytė ir UAB „Apija“. Šioje kelionėje ekskursantus lydėjo Arūnas Bliūdžius, Baltoskandijos akademijos vadovas, įvairių straipsnių apie Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrą, istoriją, geopolitiką autorius, ilgametis kelionių gidas po Skandinavijos ir Baltijos šalis.
- Išsami informacija
Kartais graži idėja turi nueiti ilgą kelią, kad sugrįžtų ten, nuo ko viskas prasidėjo. 2026 m. spalio 7 d. Pietų Italijoje, Bario mieste esančios Švabų pilies (Castello Svevo) kieme buvo iškilmingai atidengtas skulptoriaus Jono Gencevičiaus sukurtas bareljefas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Bonai Sforcai atminti.
Marmuro ir bronzos bareljefas su auksuotais bei emaliuotais elementais. Jis pakartoja Vilniuje, Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje esantį Bonos Sforcos atvaizdą. Skulptorius Jonas Gencevičius pirmavaizdžiu pasirinko senąją graviūrą, kurioje valdovė pavaizduota jauna ir ką tik ištekėjusi už Žygimanto Senojo.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas ir kiti oficialūs asmenys.
Bona Sforca paskutiniuosius savo gyvenimo metus (nuo 1556 m.) praleido Bario pilyje, kur vėliau mirė, ir yra palaidota netoliese esančioje Šv. Mikalojaus bazilikoje.
Vilniaus krašto bajorų sąjungai, ši akimirka ypatinga. Dar 2020 metais Vilniaus krašto bajorų aplinkoje gimė sumanymas Bonos Sforcos atminimą įamžinti Lietuvoje. 2021 metų rugsėjo 9 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos iniciatyva, skulptoriaus Jono Gencevičiaus dėka, ši mintis tapo kūriniu Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje. Tai mūsų dovana ne tik Valdovų Rūmams, bet ir Vilniaus miestui.
Gražu, kad būtent Vilniuje esantis bareljefas tapo Baryje atidengto kūrinio pirmavaizdžiu. Bona Sforca savo gyvenimu sujungė Italiją ir Lietuvą. Po daugiau nei penkių šimtmečių jos atminimo ženklas simboliškai keliauja tuo pačiu keliu: iš Italijos į Lietuvą, iš Vilniaus vėl į Barį. Tarsi gražiai užsidarantis istorijos ratas. Džiaugiamės, kad galėjome būti šios istorijos dalimi. Dėkui, mielam skulptoriui Jonui Gencevičiui už mažą detalę (Nobiles Vilnensis), papuošusią naują meno kūrinį ir šildančią Vilniaus krašto bajorų širdis!
- Išsami informacija
Lietuvos bajorai dalyvavo Žalgirio mūšio 616-ųjų metinių minėjime Lenkijoje. 1410 m. liepos 15 d., antradienį, arba kaip tuo metu pagal bažnytinį kalendorių datuodavo, per Apaštalų Išsiskyrimo šventę, jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė įveikė Vokiečių ordino pajėgas. Jau amžininkai įvertino šio mūšio - vieno didžiausių Europoje vėlyvaisiais viduramžiais, reikšmę. Jis buvo vadinamas Didžiuoju, sulaukė šiaip Lenkijos ir Lietuvos įvykiams nebūdingai plataus tarptautinio atgarsio, minėtas daugelyje to meto Europos kronikų ir metraščių, o vėliau buvo nuolat aprašomas įvairiuose kūriniuose. Lauke tarp Žalgirio ir Tanenbergo iš esmės buvo užbaigta 200 metų užtrukusi Kryžiaus karų epocha Rytų Pabaltijyje.” - taip rašė istorikas Mečislovas Jučas knygoje “Žalgirio mūšis”.
Minint Žalgirio mūšio 610-sias metines, Griunvalde 2020 m. buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio projekto sumanytojai, iniciatoriai ir pagrindiniai organizatoriai - Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (vadas Perlis Vaisieta), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė (atstovas plk. Romas Žibas) ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacija (prezidentas kpt. Bronius Zaronskis). Nuo tada kasmet kaip oficiali delegacija vyksta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovai ir nariai, lydimi artimųjų, dalyvauti šventinėje ceremonijoje ir stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją.
Šiemet bajorų kelionė į Lenkiją vyko liepos 17–19 d. Dalyvavo Nomeda ir Rolandas Narkevičiai su sūnumi Kasparu ir dukra Gertrūda, Inesa Petkevičienė su dukra Saule, Nijolė Šmitaitė su dukra Evelina, Lijana ir Paulius Pociai su sūnumi Argailu Justu ir dukra Rugile Paulina, Salomėja Daunienė, Ramona ir Julius Žalakevičiai, Irena ir Zenonas Didžiuliai su anūku Matu, Rima ir Perlis Vaisietos, Sandra ir Sigitas Dobilinskai, Jurgita ir Stanislovas Knystautai, kviestinis svečias istorikas Povilas Andrius Stepavičius. Kelionė prasidėjo liepos 17 d. iš Vilniaus per Kauną į Lenkiją. Pakeliui sustojome viename gražiausių Mozūrijos miestelių – Mikolaikose (Mikołajki). Šis vaizdingas kurortinis miestelis įsikūręs didžiųjų Mozūrijos ežerų apsuptyje ir dažnai vadinamas Mozūrijos sostine. Mikolaikos garsėja jaukiu senamiesčiu, prieplaukomis, jachtomis ir išskirtine gamta, todėl tai viena populiariausių poilsio vietų šiame Lenkijos regione.
Vakare atvykome į Olštyną (Olsztyn) – Varmijos ir Mozūrijos vaivadijos sostinę. Miestas garsėja turtinga istorija, gotikine architektūra ir išlikusia XIV a. pilimi, kurioje XVI amžiuje administratoriumi dirbo žymus astronomas Mikalojus Kopernikas. Olštynas taip pat žavi jaukiu senamiesčiu, gynybinėmis sienomis, bažnyčiomis ir daugybe ežerų, suteikiančių miestui ypatingo žavesio.
Liepos 18 d. rytą, nešini Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Vilniaus krašto bajorų sąjungos bei Herburt, Leliva ir Ostoja žygio vėliavomis, išvykome į istorinę Žalgirio mūšio vietą.
Žalgirio mūšio lauke prie esančio paminklinio akmens Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas, herbų Drogomir ir Sirokomla bajoras Perlis Vaisieta, maršalka, herbų Łodzia ir Bończa bajoras Stanislovas Knystautas, bei kancleris, herbo Gryf bajoras Sigitas Dobilinskas, dalyvaujant kitiems bajorams ir jų artimiesiems, priėmė bajoraitės Gertrūdos Narkevičiūtės priesaiką ir iškilmingai įteikė jai Bajorystės pripažinimo aktą.
Po šios ceremonijos bajorai dalyvavo oficialiame Žalgirio mūšio 616-ųjų metinių minėjime kartu su Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorijos puoselėtojais, šalių kariuomenių padaliniais (Lietuvai atstovavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai), skautais, baikerių, riterių brolijos, visuomeninių organizacijų atstovais bei gausiu būriu svečių. Renginio metu buvo pagerbti 1410 m. liepos 15 d. vykusio Žalgirio mūšio didvyriai – jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos, vadovaujamos karaliaus Vladislovo Jogailos ir Didžiojo kunigaikščio Vytauto, iškovojo vieną svarbiausių pergalių Europos viduramžių istorijoje prieš Kryžiuočių ordiną.










Audronė Musteikienė